- užačia
- 2 užačià adv., ažačià (r.) Dglš žr. 2 užvačia 2: Išeidama padėjau peilį ažačià nuo vaikų, ė dabar i pati nerandu Vdš. ^ Ažačià ir velnias seka Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
užačia — 1 užačià sf. (3b) Š, RŽ, NdŽ, ažačià (r., dz.) (3b) 1. žr. 1 užvačia 2: Duok ažačiõn, tada klausis Dv. 2. žr. 1 užvačia 5: Važiuoja važiuoja, atsigrįžta ažačiõn, paiso – viedma ragina važiuoja pasikinkius kiaulę į niekočią … Dictionary of the Lithuanian Language
užačiausias — užačiausias, ia adj. sup. (1) nuošaliausias: Kaipgi rasiu, kad nukišei kažkur peklėn, į pačią užačiausią kertę Sml … Dictionary of the Lithuanian Language
oščiai — (?) ◊ už oščių (< ažačia?) užpakalyje, į užpakalį (plg. užačia): O užpakaly tabernakulo daryk šešias lentas. Prieg tam dvi lenti užpakaly (už oščių) ant dviejų sąsparų tabernakulo BB2Moz26,22–23. Nesa jis iš užpakalio nog manęs atkrypo… … Dictionary of the Lithuanian Language
užatis — užatìs sf. (3b) NdŽ, žuatìs (3b) žr. 1 užačia 3. ║ užuovėja: Inšildytą arklį statyk žuatiñ, ba blogi vėjai gali župūst Š(Rod) … Dictionary of the Lithuanian Language
užuočia — 1 užuočià sf. (3b) Lp, užuočia (1) Smn; Krz207, BzB336, BzBkXXI316, BzBkXXVII159 1. nuošali vieta, užkampis, užačia: Kur užuočion nueitai ir išsimiegotai Lp. Žilą senatvę gausiąs pabaigti čia, šitoj užuočioj A.Vien. Akmuo paskiausiai randamas… … Dictionary of the Lithuanian Language